Čija (Salvia hispanica) auga Centrinėje ir Pietų Meksikoje bei Gvatemaloje 1800 – 2600m. aukštyje virš jūros lygio.
Čija sėklose yra 20% baltymų, 34% aliejaus ir 25% ląstelienos. Juose visiškai nėra cholesterino. Čija sėmenys praturtintos gausiu kiekiu vitaminų: B1, B2, B3 ir, žmogaus organizmui būtinų mineralų, tokiu kaip kalcis, kalis, magnis, geležis, cinkas ir kt. Čija sudėtyje yra nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega – 3 ir Omega – 6.
Maistingumas (3-4 g):
Kalorijos – 373 kcal
Baltymai – 18 g
Riebalai:
Sotieji riebalai – 3,51
Nesotieji riebalai – 2,95
Angliavandeniai – 38,25
Ląsteliena – 38,25 (2 kartus daugiau negu sėlenų dribsniuose)
Vitaminai/Mineralai (mg):
Magnis – 421
Natris – 2,90
Kalcis – 553 (5 – 6 kartus daugiau negu karvės piene)
Geležis – 16 (3 kartus daugiau negu špinatuose)
Kalis – 636 (2 kartus daugiau negu bananuose)
Cinkas – 4,80
OMEGA 6 – 5,90 g
OMEGA 3 – 20,36 g (8 kartus daugiau negu lašišoje)
Majų ir Actekų laikais čija sėklos buvo pagrindinis šių genčių maisto produktas. Jėzuitų rankraščiuose minima, kad čija buvo vienas svarbiausių Actekų maisto šaltiniu, neskaitant grudų ir pupelių. Čija sėklomis buvo mokamos duoklės ir mokesčiai actekų dvasininkams ir valdovams. Actekai ir majai, siekdami turėti daugiau energijos ir ištvermės medžioklės metu, valgydavo čija sėklas.